1¶ Pradžioje buvo Žodis, ir Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas.
2Tasai buvo pradžioje pas Dievą.
3¶ Kiekviena visatos dalis atsirado per jį, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę.
4Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių Šviesa.
5Ir Šviesa nuolat šviečia tamsoje, tačiau tamsa jos nepagavo.
6¶ Atsirado nuo Dievo atsiųstas žmogus, vardu Jonas.
7Tasai atėjo tam, kad būtų liudijimas, – kad liudytų apie Šviesą, idant visi per jį įtikėtų.
8Jis nebuvo ta Šviesa, bet [buvo pasiųstas] liudyti apie tą Šviesą.
9¶ Tikroji Šviesa buvo [ta], kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ateinantį į pasaulį.
10Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis atsirado per jį, bet pasaulis jo nepažinojo.
11Į savo nuosavybę jis atėjo, ir savieji jo nepriėmė.
12¶ Bet visiems, kurie jį priėmė, tiems jis davė įgaliojimą tapti Dievo vaikais – tiems, kurie pasitiki jo vardu,
13kurie yra pagimdyti nei iš kraujo, nei iš kūno valios, nei iš vyro valios, bet iš Dievo.
14¶ O tas Žodis tapo kūnu ir apsigyveno tarp mūsų – ir mes matėme jo šlovę, būtent Viengimio nuo Tėvo šlovę – pilnas malonės ir tiesos.
15Jonas *liudijo apie jį ir šaukė, sakydamas: „Šitas buvo tas, apie kurį kalbėjau [šitaip]: „Tas, kuris ateina po manęs, yra viršesnis už mane, nes jis buvo anksčiau už mane“.“
16Ir mes visi iš jo pilnatvės gavome ir malonę, pakeičiančią malonę,
17nes Įstatymas buvo duotas per Mozę; malonė ir tiesa atėjo per Jėzų Kristų.
18Dievo niekas niekada nėra matęs; viengimis Sūnus, kuris yra Tėvo užantyje, – tas [jį] apsakė.
19¶ Ir šitas yra Jono liudijimas, kai žydai iš Jeruzalės siuntė kunigų ir levitų jo paklausti: „Kas tu esi?“
20Ir jis išpažino ir neišsisukinėjo, bet išpažino: „Aš nesu Kristus.“
21Ir jie paklausė jo: „[Tai] kas gi? Ar tu Elijas?“ O jis sako: „Nesu.“ „Ar tu tas Pranašas?“ Ir jis atsakė: „Ne.“
22Tada jie tarė jam: „Kas tu esi, kad mes galėtume duoti atsakymą tiems, kurie mus siuntė? Ką sakai apie save?“
23Jis tarė: „Aš [esu] dykumoje šaukiančiojo balsas: „Darykite VIEŠPAČIUI tiesų kelią“, kaip sakė pranašas Izaijas.“
24O atsiųstieji buvo iš fariziejų.
25Ir jo paklausdami jie jam tarė: „Tai kodėl krikštiji, jei nesi Kristus, nei Elijas, nei tas Pranašas?“
26Jonas jiems atsakė, tardamas: „Aš krikštiju vandeniu, bet tarp jūsų stovi tas, kurio jūs nepažįstate.
27Jis yra tas, kuris ateina po manęs, kuris yra viršesnis už mane, kurio apavo dirželio aš nesu vertas atrišti.“
28¶ Šie dalykai įvyko Betabaroje anapus Jordano, kur Jonas krikštydavo.
29¶ Rytojaus dieną Jonas *pamatė ateinantį pas jį Jėzų ir *pasakė: „Štai Dievo Avinėlis, kuris pašalina pasaulio nuodėmę!
30Šitas yra tas, apie kurį aš sakiau: „Po manęs ateina vyras, kuris yra viršesnis už mane, nes jis buvo anksčiau už mane.“
31Ir aš jo nepažinojau, bet todėl atėjau krikštydamas vandeniu, – kad jis būtų apreikštas Izraeliui.“
32Ir Jonas paliudijo, sakydamas: „Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir ji pasiliko ant jo.
33Ir aš jo nepažinojau, bet tas, kuris mane siuntė krikštyti vandeniu, man pasakė: „Ant ko pamatysi nusileidžiančią Dvasią, taip pat ant jo pasiliekančią, jis yra [tas], kuris krikštija Šventąja Dvasia.“
34Ir aš esu matęs ir esu liudijęs, kad šitas yra Dievo Sūnus.“
35¶ Rytojaus dieną vėl stovėjo Jonas ir du iš jo mokytinių,
36ir žiūrėdamas į einantį Jėzų jis sako: „Štai Dievo Avinėlis!“
37¶ Tuodu mokytiniai girdėjo jį [tai] kalbant ir nusekė paskui Jėzų.
38Tada Jėzus, atsigręžęs ir pamatęs juos sekančius, *tarė jiems: ‹„Ko ieškote?“› O jie tarė jam: „Rabi, – (verčiant būtų pasakyta „Mokytojau“) – kur tamsta gyveni?“
39Jis *pasakė jiems: „Ateikite ir pamatykite.“ Jie atėjo ir pamatė, kur jis gyvena, ir tą dieną pasiliko pas jį. O buvo apie dešimtą valandą.
40Vienas iš tų dviejų, kurie buvo girdėję [tai] iš Jono ir nusekę paskui [Jėzų], buvo Simono Petro brolis Andriejus.
41Jis pirmas *susiieškojo savo brolį Simoną ir jam *pasakė: „Mes radome Mesiją!“ (Išvertus tai reiškia „Kristų“).
42Ir jis atvedė jį pas Jėzų, o įbedęs akis į jį Jėzus tarė: ‹„Tu esi Simonas, Jonos sūnus. Tu būsi vadinamas Kefu.“› (Verčiant [tai] yra „Petras“.)
43¶ Rytojaus dieną Jėzus norėjo eiti į Galilėją. Ir jis *surado Pilypą ir jam *tarė: ‹„Sek paskui mane!“›
44O Pilypas buvo iš Betsaidos, Andriejaus ir Petro miesto.
45Pilypas *surado Natanaelį ir jam *pasakė: „Mes suradome tą, apie kurį rašė Mozė įstatyme, taip pat pranašai – Jėzų iš Nazareto, Juozapo sūnų.“
46O Natanaelis jam tarė: „Ar iš Nazareto gali būti kas gero?!“ Pilypas jam *sakė: „Ateik ir pasižiūrėk!“
47Jėzus pamatė Natanaelį, ateinantį pas jį, ir *pasakė apie jį: ‹„Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos!“›
48Natanaelis jam *tarė: „Iš kur mane pažinai?“ Jėzus atsakydamas tarė jam: ‹„Prieš Pilypui pašaukiant tave, kai buvai po figmedžiu, aš mačiau tave.“›
49Natanaelis atsakydamas jam *tarė: „Rabi, tu esi Dievo Sūnus! Tu esi Izraelio Karalius!“
50Jėzus atsakydamas tarė jam: ‹„Ar tu tiki, kadangi aš tau pasakiau: „Aš mačiau tave po figmedžiu“? Pamatysi už šituos didesnių dalykų.“›
51Ir jis sako jam: ‹„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ›‹nuo šiol jūs matysite atvirą dangų ir Dievo angelus, kylančius ir nusileidžiančius ant Žmogaus Sūnaus.“›