1¶ Nagi dabar [jūs], turtingieji, verkite ir aimanuokite dėl nelaimių, kurios [jus] užgrius.
2Jūsų turtai yra supuvę ir jūsų drabužiai yra kandžių sukapoti.
3Jūsų auksas ir sidabras yra surūdiję, ir jų rūdys bus liudijimas prieš jus, ir ės jūsų kūnus tarsi ugnis. Jūs susikrovėte lobių paskutiniosiomis dienoms.
4Štai jūsų laukus nupjovusių darbininkų atlygis, neteisėtai jūsų sulaikytas, šaukia, ir pjovėjų šauksmai yra pasiekę Kareivijų Viešpaties ausis.
5Jūs gyvenote žemėje atsidavę malonumams ir dėl nežabotų jausmų; nupenėjote savo širdis kaip dieną, [kai] skerdžiama [puotai].
6Jūs pasmerkėte, nužudėte teisųjį; jis jums nesipriešina.
7¶ Todėl būkite didžiai kantrūs, broliai, iki Viešpaties atėjimo. Žiūrėkite, žemdirbys laukia brangaus žemės vaisiaus, kantraudamas ilgai dėl jo, kol sulaukia ankstyvojo ir vėlyvojo lietaus.
8Ir jūs būkite didžiai kantrūs, sustiprinkite savo širdis, nes yra prisiartinęs Viešpaties atėjimas.
9¶ Nemurmėkite, broliai, vienas prieš kitą, kad nebūtumėte nuteisiami. Štai Teisėjas stovi prie durų!
10Imkite, mano broliai, vargų pakentimo ir didelio kantrumo pavyzdžiu pranašus, kurie kalbėjo Viešpaties vardu.
11Štai vadiname laimingais tuos, kurie ištveria. Girdėjote apie Jobo ištvermę ir matėte, [kokia] Viešpaties [jam skirta] pabaiga, nes Viešpats yra kupinas užuojautos ir gailestingas.
12¶ O visų svarbiausia, mano broliai, neprisiekinėkite nei dangumi, nei žeme, nei kita priesaika, bet jūsų „taip“ turi būti taip, ir „ne“ – ne, kad nepakliūtumėte į pasmerkimą.
13Ar kas tarp jūsų kenčia sunkumus? Jis turi melstis. Ar kas optimistiškai nusiteikęs? Jis turi giedoti psalmes.
14Ar kas tarp jūsų yra silpnas? Jis turi pasikviesti bažnyčios vyresniuosius, ir jie, patepdami jį aliejumi Viešpaties vardu, turi melstis už jį,
15ir tikėjimo malda išgelbės nusilpusį, ir Viešpats jį pakels, o jeigu jis yra padaręs nuodėmių, jam bus atleista.
16¶ Išpažinkite vieni kitiems nusižengimus ir melskitės vieni už kitus, kad būtumėte išgydyti. Daug nuveikia įgalinta, energinga teisiojo malda.
17Elijas buvo tuos pačius jausmus turėjęs žmogus, kaip ir mes, ir jis melste meldė, kad nelytų, ir nelijo žemėje trejus metus ir šešis mėnesius.
18Ir jis vėl meldėsi, ir dangus davė lietaus, o žemė išželdino savo vaisių.
19¶ Broliai, jei kuris iš jūsų nuklystų nuo tiesos, ir kas nors jį atverstų,
20težino, kad atversdamas nusidėjėlį nuo jo klystkelio, išgelbės sielą nuo mirties ir uždengs daugybę nuodėmių.