1¶ Iš kur tarp jūsų karai ir kivirčai? Ar ne iš čia: iš jūsų aistrų malonumams, kurios kovoja jūsų nariuose?
2Geidžiate ir neturite; žudote bei trokštate turėti, ir negalite įsigyti; kovojate bei kariaujate, o neturite, nes neprašote.
3Prašote ir negaunate, nes netikusiai prašote, kad išleistumėte savo aistroms malonumams.
4Svetimautojai ir svetimautojos, ar nežinote, kad draugystė su pasauliu yra priešiškumas Dievui? Taigi, bet kas, kuris nori būti pasaulio draugas, paskiria save Dievo priešu.
5Arba ar galvojate, kad Šventraštis kalba veltui? Dvasia, kuri apsigyveno mumyse, ilgisi iki pavyduliavimo.
6Bet jis duoda dar didesnę malonę. Todėl jis sako: „DIEVAS PRIEŠINASI IŠDIDIEMS, BET NUSIŽEMINUSIEMS DUODA MALONĘ.
7Todėl elkitės pavaldžiai Dievui; priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų.
8Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų. Apsivalykite rankas, nusidėjėliai, ir darykite širdis tyras, dvejojantys!
9Pajuskite vargingumą ir gedėkite ir verkite! Jūsų juokas tepavirsta gedulu, o džiaugsmas – nusiminimu.
10Nusižeminkite Viešpaties akyse, ir jis jus išaukštins.
11Broliai, neapkalbinėkite vieni kitų. Kas apkalbinėja brolį ir nuteisia savo brolį, tas apkalbinėja įstatymą ir nuteisia įstatymą. O jeigu tu nuteisi įstatymą, [vadinasi,] esi ne įstatymo vykdytojas, bet teisėjas.
12Yra vienas įstatymo leidėjas, – tas, kuris yra pajėgus išgelbėti ir pražudyti. Kas tu toks, kad nuteisi kitą?!
13¶ Nagi dabar jūs, kurie sakote: „Šiandien arba rytoj keliausime į va tokį miestą, ir tenai prabūsime vienus metus, ir versimės prekyba, ir pasipelnysime“, –
14[bet] jūs nežinote, kas [bus] rytoj. (Kas gi [yra] jūsų gyvybė?! Ji juk yra garas, kuris trumpam matosi ir paskui nebesimato.)
15Vietoje to jūs [turėtumėte] sakyti: „Jeigu Viešpats norės, mes ir gyvensime ir darysime šį ar tą.“
16Bet dabar jūs giriatės būdami pasipūtę; kiekvienas toks pasigyrimas yra blogas!
17Taigi, tas, kuris žino ką teisingą daryti, bet nedaro, tas nusideda.