1¶ Mano broliai, nebebūkite daugelis mokytojai, žinodami, kad mes susilauksime griežtesnio nuosprendžio.
2Nes daug kuo mes visi nusižengiame. Jeigu kas nenusižengia žodžiu, tas [yra] tobulas žmogus, pajėgus pažaboti ir visą kūną.
3Štai mes įbrukame žąslus arkliams į nasrus, kad mums paklustų, ir pasukame visą jų kūną.
4Štai ir laivai: nors jie tokie dideli ir smarkių vėjų varomi, mažytis vairas pakreipia juos, kur tik vairininkο valia nori.
5Panašiai ir liežuvis yra mažas narys, tačiau giriasi didžiais dalykais. Žiūrėkite, kokia maža ugnelė padega tokią didžiulę girią!
6Ir liežuvis [yra] ugnis, neteisumo pasaulis. Liežuvis yra užėmęs vietą tarp mūsų narių šitaip: jis suteršia visą kūną, ir padega gyvenimo eigą, ir [pats] yra pragaro padegtas.
7Nes kiekviena padermė, tiek žvėrių ir paukščių ir vibždančių padarų, tiek ir jūros gyvūnų, yra žmonijos padermės sutramdoma, ir buvo sutramdyta,
9Juo laiminame Dievą, tai yra Tėvą, ir juo keikiame žmones, kurie yra sukurti pagal Dievo panašumą.
10Iš tos pačios burnos išeina laiminimas ir prakeikimas. Mano broliai, šie dalykai neturi šitaip dėtis!
11Nejaugi šaltinis iš to pačio plyšio verčia gėlą ir kartų [vandenį]?
12Argi figmedis, mano broliai, gali išauginti alyvuoges arba vynmedis figas? Taip ir joks šaltinis [negali] duoti sūraus ir gėlo vandens.
13¶ Kas tarp jūsų išmintingas ir supratingas? Jis turi geru elgesiu parodyti savo darbus su išmintingu romumu.
14Bet jei savo širdyse turite kartų pavydą ir priešišką norą pirmauti, nesididžiuokite prieštaraudami [tiesai] ir nemeluokite tiesai.
15Ta [vadinama] „išmintis“ nenusileidžia iš aukštybių, bet [yra] žemiška, juslinė, velniška,
16nes kur pavyduliavimas ir priešiškas noras pirmauti, ten sumaištis ir kiekvienas nedoras reikalas.
17Bet išmintis, kuri iš aukštybių, pirmiausia yra tyra, paskui taiki, besilaikanti lygiateisiškumo, prieinama, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, nešališka ir neveidmainiška.
18O teisumo vaisius sėjamas taikoje tiems, kurie daro taiką.