1¶ Jokūbas, Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus tarnas, dvylikai genčių išeivijoje: Sveiki!
2¶ Laikykite [tai] visokeriopu džiaugsmu, mano broliai, kai pakliūvate į įvairius apsupančius išmėginimus,
3žinodami, kad jūsų tikėjimo išbandymas sukelia ištvermę.
4O ištvermė turi turėti tobulą poveikį, kad jūs būtumėte tobuli ir visapusiški, be jokio trūkumo.
5O jeigu kuriam iš jūsų trūksta išminties, jis turi prašyti Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir ji bus jam duota.
6Bet jis turi prašyti tikėdamas, nė kiek neabejodamas. Nes tas, kuris abejoja, yra panašus į jūros bangą, vėjo varinėjamą ir blaškomą.
7Nes toksai žmogus privalo nemanyti, kad ką nors gaus iš Viešpaties.
8Dvejojantis žmogus [yra] nepastovus visuose savo keliuose.
9¶ O žemos padėties brolis turi džiaugtis savo išaukštinimu,
10ir turtingasis savo nužeminimu, nes kaip žolės žiedas jis nustos reikštis.
11Mat saulė pakyla su deginančia kaitra ir išdžiovina žolę, ir jos žiedas nukrenta, ir jos išvaizdos grožis žūsta: taip ir turtingasis nuvys beeidamas.
12Palaimintas žmogus, kuris ištveria išmėginimą, nes kai bus išlaikęs ištyrimą, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Viešpats yra pažadėjęs jį mylintiems.
13¶ Joks gundomas [žmogus] neturi sakyti: „Aš esu Dievo gundomas“, nes Dievas negali būti blogų dalykų gundomas, ir pats nė vieno negundo.
14Bet kiekvienas yra gundomas, kai savo paties geismo yra patraukiamas ir suviliojamas.
15Paskui užsimezgęs geismas pagimdo nuodėmę, o subrendusi nuodėmė pagimdo mirtį.
16Nesiduokite suklaidinami, mano mylimi broliai.
17¶ Kiekvienas geras dovanojimas ir kiekviena tobula dovana yra iš aukštybių, [ir] nužengia nuo šviesybių Tėvo, kuriame pakitimo nėra, [ir] prie kurio nėra sukimosi [metamo] šešėlio.
18Savo valia jis mus pagimdė tiesos žodžiu, kad būtume tam tikras jo kūrinių pirmas vaisius.
19¶ Todėl, mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus turi būti greitas klausyti, lėtas kalbėti, lėtas rūstauti,
20nes žmogaus rūstybė neįvykdo Dievo teisumo.
21Todėl atmeskite visą nešvarumą bei blogybės gausumą [ir] su romumu priimkite įdiegtąjį žodį, kuris pajėgus išgelbėti jūsų sielas.
22¶ Taip pat būkite kūrybingi žodžio vykdytojai, o ne vien susidomėję klausytojai, apgaudinėjantys patys save.
23Nes jeigu kas yra susidomėjęs žodžio klausytojas ir ne kūrybingas [žodžio] vykdytojas, tas yra panašus į žmogų, kuris žiūri į savo gimtąjį veidą veidrodyje;
24jis gi žiūri į save ir nueina, ir tuojau pamiršta, koks buvo.
25Tačiau kas nusilenkdamas atkreipia dėmesį į laisvę suteikiantį tobulą įstatymą ir pasilieka [toksai], pasidarydamas ne užuomarša klausytojas, bet darbo atlikėjas, tas bus palaimintas beatlikdamas [darbą].
26¶ Jei kas tarp jūsų mano esąs religingas ir nenukreipia bei nepažaboja savo liežuvio, bet apgaudinėja savo širdį, to religija tuščia.
27Tyra ir nesutepta religija prieš Dievą ir Tėvą yra ši: pagalbon aplankyti našlaičius ir našles jų varge [ir] išlaikyti save be dėmės nuo pasaulio.