15¶ Nes taip sako Aukštasis ir Prakilnusis, turintis nuolatinę buveinę amžinybėje, kurio vardas [yra] Šventasis: „Aš turiu nuolatinę buveinę aukštoje ir šventoje [vietoje], taip pat pas tą, kuris yra palaužtos ir nusižeminusios dvasios, kad atgaivinčiau nusižeminusiųjų dvasią ir atgaivinčiau palaužtųjų širdį.
18Aš mačiau jo kelius, bet aš išgydysiu jį ir vedžiosiu jį, taip pat grąžinsiu paguodos jam ir tiems, kurie raudojo dėl jo.
19Aš kuriu lūpų vaisių: Ramybė, ramybė [esančiam] toli ir [esančiam] arti! – sako VIEŠPATS, – ir aš jį išgydysiu.
20Bet nedorėliai [yra] kaip sudrumsta jūra, kai ji negali nurimti, kurios vandenys išmeta dumblą ir purvą.