11¶ Nustumta žemyn į kapą tavo puikybė, tavo styginių instrumentų skambesys. Po tavimi lervos [yra] ištiestos [tarsi guolis], ir kirmėlės tave apkloja.
12Kaip tu iškritai iš dangaus, o Liuciferi, aušros sūnau! Tu esi nukirstas žemėn, kuris nusilpninai tautas!
13Nes tu sakei savo širdyje: „Aš pakilsiu į dangų, aš iškelsiu savo sostą viršum Dievo žvaigždžių, ir aš atsisėsiu ant susirinkimo kalno Šiaurės tolimiausiose vietose,
14aš pakilsiu virš debesų aukštybių, aš prilygsiu Aukščiausiajam!
15Tačiau tu būsi nustumtas į pragarą, į tolimiausias duobės vietas.
16Tie, kurie tave matys, spoksos į tave [ir] apžiūrinės tave, [klausdami]: „Ar tai tas vyras, kuris sudrebino žemę, kuris sukrėtė karalystes,
17kuris pasaulį padarė kaip dykumą ir sugriovė jo miestus, kuris savo belaisvių nepaleido namo?