1¶ Taigi tu, mano vaike, tebebūk stiprinamas malone, kuri yra Kristuje Jėzuje,
2ir tuos dalykus, kurie iš manęs girdėjai tarp daugelio liudytojų, tuos pačius patikėk ištikimiems žmonėms, kurie bus tinkami ir kitus mokyti.
3Todėl tu, kaip geras Jėzaus Kristaus karys, iškęsk sunkumus.
4Joks karys neįsipainioja į [nekariško] gyvenimo reikalus, kad patiktų jį įtraukusiam kario tarnybon.
5Taip pat, jei kas rungtyniauja, jis nevainikuojamas, jei nerungtyniauja pagal taisykles.
6Triūsiantis žemdirbys turi pirmas gauti vaisių dalį.
7Išmanyk [tuos] dalykus, kuriuos sakau, ir Viešpats teduoda tau supratimą visais atžvilgiais.
8¶ Atmink Jėzų Kristų, prikeltą iš numirusiųjų, iš Dovydo palikuonių, pasak mano Evangelijos,
9dėl kurios lyg blogadaris kenčiu sunkumus taip, kad esu pančiuose. Bet Dievo žodis yra nesupančiotas!
10Todėl aš visa ištveriu dėl išrinktųjų, kad ir jie įgytų išgelbėjimą, kuris yra Kristuje Jėzuje su amžinąja šlove.
11Šis pasakymas [yra] patikimas: Nes jei mes su [juo] numirėme, su [juo] ir gyvensime;
12jei ištveriame, mes ir karaliausime su [juo]; jei [jo] vis išsižadame, ir jis mūsų išsižadės;
13jei esame neištikimi, [vis dėlto] jis lieka ištikimas – jis negali savęs išsižadėti.
14¶ Primink [jiems] šiuos dalykus Viešpaties akivaizdoje, uoliai įpareigodamas, kad nesikivirčytų dėl žodžių nenaudai, klausytojų sugriovimui.
15Uoliai stenkis Dievui pristatyti save išlaikiusiu išmėginimą darbininku, neturinčiu ko gėdytis, be nukrypimų skirstančiu tiesos žodį.
16Bet venk tuščių plepalų, [kuriais] niekinama, kas šventa, nes tie žengs toliau į didesnę bedievystę,
17ir tai, ką jie kalba, ės kaip ėda gangrena. Tarp jų yra Himenėjas ir Filetas,
18kurie tiesos atžvilgiu nuklydo, sakydami, kad prisikėlimas jau įvykęs, ir [tuo] jie pargriauna kai kurių tikėjimą.
19Tačiau Dievo pamatas stovi tvirtai, turintis šį įspaustą žymę: „Viešpats pažįsta tuos, kurie yra jo“ ir: „Teatsitraukia nuo neteisybės kiekvienas, kuris mini Kristaus vardą“.
20¶ Ir dideliuose namuose esti ne tik auksinių bei sidabrinių indų, bet ir medinių bei molinių: o vieni [yra skirti] pagarbumui, bet kiti nepagarbumui.
21Taigi, jei kas save apvalys nuo šitų, bus indas pagarbumui, pašventintas ir naudingas Šeimininkui, paruoštas kiekvienam geram darbui.
22¶ Be to, bėk nuo jaunystės geidulių, bet vykis teisumą, tikėjimą, meilę, ramybę su tais, kurie iš tyros širdies šaukiasi Viešpaties.
23Bet venk kvailų ir nemokšiškų ginčų, žinodamas, kad jie gimdo kivirčus.
24Verčiau Viešpaties tarnas neturi vaidytis, bet būti švelnus visiems, sugebantis mokyti, pakeliantis nuskriaudimą,
25romiai drausmindamas tuos, kurie priešinasi; gal Dievas duos jiems atgailą, sukeliančią aiškų tiesos pažinimą,
26ir atsipeikės nuo velnio žabangų [tie,] kurie gyvi buvo jo paimti nelaisvėn jo valiai vykdyti.