5prisimindamas tavyje esantį neveidmainišką tikėjimą, kuris pirma gyveno tavo senelėje Loidėje bei tavo motinoje Eunikėje ir, esu įsitikinęs, kad [gyvena] taip pat tavyje.
6¶ Dėl tos priežasties tau primenu vėl įžiebti tarsi karštas žarijas tą Dievo dovaną, kuri yra tavyje mano rankų uždėjimu,
7nes Dievas nedavė mums bailumo dvasios, bet jėgos ir meilės ir sveiko proto [dvasią].
8Todėl nesigėdyk liudijimo apie mūsų Viešpatį nei manęs, kalinio dėl jo, bet drauge iškęsk sunkumus, susijusius su Evangelija, pagal jėgą Dievo,
9kuris mus išgelbėjo ir pašaukė šventu pašaukimu ne pagal mūsų darbus, bet pagal savo paties tikslą ir malonę, mums duotą Kristuje Jėzuje prieš laikui prasidedant,
10bet dabar apreikštą pasirodymu mūsų Išgelbėtojo Jėzaus Kristaus. Jis mirtį pavertė niekais ir nušvietė gyvenimą bei nemirtingumą per Evangeliją,
11kuriai esu paskirtas šaukliu ir apaštalu ir kitataučių mokytoju.
12Dėl šios priežasties ir kenčiu šiuos dalykus; tačiau nesigėdiju, nes žinau, kuo esu pasitikėjęs, ir esu įsitikinęs, kad jis yra pajėgus išsaugoti tai, ką esu jam patikėjęs anai Dienai.
13Tvirtai laikykis iš manęs girdėtų sveikų žodžių apribų tikėjime, taip pat meilėje, kuri [yra] Kristuje Jėzuje.
14Tą puikų, tau patikėtą turtą saugok per Šventąją Dvasią, kuri gyvena mumyse.
15¶ Tu tai žinai, kad nuo manęs nusigręžė visi, esantys Azijoje; tarp jų yra Figelas ir Hermogenas.
16Viešpats teduoda gailestingumo Onesiforo namams, nes jis dažnai man malšindavo karštį, [kurį sukėlė priešai], ir nesigėdijo mano grandinių,
17bet atvykęs į Romą, ieškojo manęs uoliai ir surado.
18Aną Dieną tegul Viešpats duoda jam rasti Viešpaties gailestingumo. Be to, labai gerai žinai, kiek daug jis [man] patarnavo Efeze.