1¶ Ir Dovydas kalbėjo VIEŠPAČIUI šitos giesmės žodžius tą dieną, kai VIEŠPATS jį išgelbėjo iš visų jo priešų rankų ir iš Sauliaus rankų.
2Jis tarė: „VIEŠPATS [yra] mano uola ir mano tvirtovė ir mano išvaduotojas,
3mano Dievas, mano uola – bėgsiu prieglaudon pas jį. [Jis yra] mano skydas ir mano išgelbėjimo ragas, mano aukšta prieglauda ir mano priebėga, mano išgelbėtojas – tu išgelbsti mane nuo smurto!
4Šauksiuosi VIEŠPATIES, [kuris] vertas gyriaus, ir būsiu išgelbėtas iš savo priešų.
31Tikras Dievas – jo kelias [yra] tobulas, VIEŠPATIES žodis [yra] patikimas; jis [yra] skydas visiems, kurie pasitiki juo.
32Nes kas [yra] Dievas, jei ne VIEŠPATS? Ir kas [yra] uola, jei ne mūsų Dievas?
36Tu man davei savo išgelbėjimo skydą ir tavo švelnumas padarė mane didį.