1¶ Bet tautoje buvo ir melagingų pranašų, kaip ir tarp jūsų bus melagingų mokytojų, kurie slapta įves pražūtingų klaidamokslių, netgi išsižadėdami juos išpirkusio Valdovo, [ir] užsitrauks staigią pražūtį.
2Ir daugelis seks jų pražūtingais keliais. Per [melagingus mokytojus] tiesos kelias bus šmeižiamas.
3Ir dėl godumo [įtakos] jie „prekiaus jumis“ meistriškai suformuluotais žodžiais. Jau seniai jų pasmerkimas nedykinėja ir jų pražūtis nesnaudžia.
4¶ Nes jeigu Dievas nepagailėjo nusidėjusių angelų, bet nubloškė į pragarą [ir] į tamsybės pančius atidavė tuos, kurie išlaikyti teismui;
5ir [jeigu] jis, kai užleido tvaną ant bedievių pasaulio, nepagailėjo senojo pasaulio, nors išsaugojo teisumo šauklį Nojų, aštuntąjį [išsaugotą asmenį];
6ir [jeigu] jis, kai pavertė Sodomos bei Gomoros miestus pelenais, pasmerkė [juos] nuvertimu, pristatydamas [juos] pavyzdžiu tiems, kurie po to gyvens bedieviškai;
8nes tas teisus [žmogus], gyvendamas tarp jų, matydamas ir girdėdamas, diena iš dienos kankino [savo] teisią sielą [jų] įstatymą pažeidžiančiais darbais, –
9[tai] Viešpats žino, [kaip] išvaduoti dievotuosius iš mėginimų ir [kaip] išlaikyti neteisiuosius teismo dienai, kad būtų baudžiami,
10o ypač tuos, kurie vaikščioja paskui kūniškumą suteršiančio geismo [įtakoje] ir niekina vyresnybę. Įžūlūs savavaliai! Jie nesudreba šmeiždami šlovinguosius,
11tuo tarpu angelai, būdami pranašesni jėga ir galybe, Viešpaties akivaizdoje nepateikia prieš juos koneveikiančio kaltinimo.
12¶ Bet šitie, kaip nesamprotaujantys gyvuliai, gimę instinktyvūs [padarai] tam, kad būtų sugauti ir pražudyti, koneveikia tuos dalykus, kurių nesupranta, ir visiškai pražus savo pražūtyje,
13[būdami tokie], kurie, kaip numatyta, sulauks atlygio už neteisumą [būdami tokie], kurie laiko malonumu lėbauti dienos metu. [Jie yra] dėmės ir gėdos, puikuodamiesi savo pačių klaidinimais, puotaudami su jumis.
14¶ Jie turi akis, kupinas svetimautojos ir negalinčias nutrūkti nuo nuodėmės. Jie suvilioja svyruojančias sielas. Jie turi gobšumo veiklos išlavintą širdį. Prakeikimo vaikai!
15¶ Palikę teisingąjį kelią, jie nuklydo sekdami keliu Bosoro [sūnaus] Balaamo, kuris mylėjo atlygį už neteisumą,
16tačiau buvo pabartas dėl savo prasižengimo: nebylus nešulinis gyvulys, prabilęs žmogaus balsu, sutrukdė pranašo beprotystę.
17Šitie yra bevandeniai šaltiniai, audros genami debesys, kuriems yra išlaikyta apgaubianti tamsybė per amžius.
18Nes kai jie byloja didžiai išpūstus tuštybės [žodžius], jie kūniškais geismais, palaidu elgesiu privilioja tuos, kurie buvo visiškai pasprukę nuo gyvenančių paklydime.
19Jie žada šiems laisvę, patys būdami sugedimo vergai, juk kas nugali žmogų, tas jį ir pavergia.
20Nes jeigu pasprukę nuo pasaulio susitepimų Viešpaties bei Išgelbėtojo Jėzaus Kristaus artimu pažinimu, jie ir vėl į juos yra įsivėlę ir nugalėti, tai jiems paskutinė [padėtis] yra pasidariusi blogesnė už pirminę.
21Nes jiems būtų buvę geriau išsamiai nepažinti teisumo kelio, negu [jį] išsamiai pažinus nusigręžti nuo jiems perduoto šventojo įsakymo.
22Bet jiems atsitiko tai, ką sako ta teisinga patarlė: „Šuo sugrįžo prie savo vėmalo ir išmaudyta kiaulė – į voliojimąsi purvyne“.