6¶ Taigi visuomet būdami drąsiai nusiteikę ir žinodami, kad, kol gyvename namie, kūne, gyvename svetur nuo Viešpaties –
7(nes vaikščiojame tikėjimu, ne regėjimu) –
8mes esame drąsiai nusiteikę ir mieliau norėtume nebegyventi kūno namuose ir gyventi namie pas Viešpatį.
9Todėl, ar būdami namie, ar svetur, uoliai stengiamės jam patikti.
10Nes mes visi turime pasirodyti prieš Kristaus teismo krasę, kad kiekvienas gautų [atlygį] už kūnu [padarytus] dalykus, pagal tai, ką jis padarė, ar [tai būtų] gera ar bloga.
14Nes Kristaus meilė verčia [veikti] mus, padariusius išvadą, kad jeigu vienas mirė už visus, tai visi mirė;
15ir jis mirė už visus, kad tie, kurie gyvena, nuo šiol nebe sau gyventų, bet tam, kuris už juos mirė ir prisikėlė.
17Taigi, jei kas [yra] Kristuje, [tas yra] naujas kūrinys; kas sena, praėjo, štai visa yra pasidariusi nauja.
18Ir visa tai [yra] iš Dievo, kuris mus per Jėzų Kristų sutaikino su savimi ir davė mums sutaikinimo tarnystę,
19būtent, kad Dievas buvo Kristuje sutaikindamas pasaulį su savimi, neįskaitydamas jiems jų nusižengimų, ir mums patikėdamas sutaikinimo žodį.
20Taigi esame pasiuntiniai atstovaudami Kristui, tarsi per mus įspėdamas ragintų [pats] Dievas; atstovaudami Kristui [jus] meldžiame: „Susitaikykite su Dievu!“
21Nes mūsų labui jis pavertė nuodėme tą, kuris nepadarė nuodėmės, kad mes jame taptume Dievo teisumu.