3¶ Bet jei ir mūsų evangelija yra paslėpta, ji yra paslėpta žūstantiems,
4kurių atveju šio pasaulio dievas apakino [jų kaip] netikinčių protus, kad jiems nenušvistų Kristaus, kuris yra Dievo atvaizdas, šlovingos evangelijos šviesa.
5Mat ne save pačius skelbiame, bet Kristų Jėzų – Viešpatį, o save – jūsų tarnais Jėzaus dėlei.
6Nes Dievas, kuris liepė šviesai iš tamsos nušvisti, mūsų širdyse nušvito, kad [suteiktų] Dievo šlovės pažinimo šviesą Jėzaus Kristaus veide.
8Mes visaip spaudžiami, tačiau nepriverčiami sielvartauti; sutrikdomi, bet nenusivylę;
9persekiojami, bet neapleidžiami; mes parbloškiami, bet nesunaikinami,
10visuomet šen ir ten nešiodamiesi kūne Viešpaties Jėzaus mirimą, kad ir Jėzaus gyvybė apsireikštų mūsų kūne.
11Nes mes, gyvieji, dėl Jėzaus esame nuolat atiduodami mirčiai, kad ir Jėzaus gyvybė apsireikštų mūsų mirtingame kūne.
16Todėl mes nepailstame. Atvirkščiai, nors mūsų išorinis žmogus ir genda, tačiau vidinis atnaujinamas diena iš dienos.
17Nes mūsų lengvas prispaudimas, trunkantis tik akimirksnį, paruošia mums [visa] didžiai pranokstantį amžiną šlovės svorį,
18mums žiūrint ne į regimus dalykus, bet į neregimus, nes regimieji dalykai [yra] laikini, bet neregimieji [yra] amžini.