5¶ Ne todėl, kad būtume savaime tinkami ką nors sumanyti tarytum iš savęs, bet mūsų tinkamumas [yra] iš Dievo,
6kuris taip pat padarė mus tinkamais naujos sandaros tarnais – ne raidės, bet Dvasios, nes raidė užmuša, bet Dvasia duoda gyvybę.
8tai kaip gi Dvasios tarnystė nebus dar labiau šlovinga?!
16Tačiau kada tik ji atsiverčia į Viešpatį, šydas nuimamas.
17Viešpats gi yra ta Dvasia, ir kur Viešpaties Dvasia, ten laisvė.
18Bet mes visi, atidengtu veidu žiūrėdami lyg veidrodyje į Viešpaties šlovę, kaip tik Viešpaties, tai yra Dvasios, veikimu esame perkeičiami į tą patį atvaizdą iš šlovės į šlovę.