1¶ Todėl, ilgiau nebeiškęsdami, mes manėme, kad geriau pasilikti vieniems Atėnuose
2ir pasiuntėme Timotiejų, mūsų brolį ir Dievo tarną ir mūsų bendradarbį Kristaus evangelijoje jus padaryti tvirtus ir jus padrąsinti jūsų tikėjimo atžvilgiu,
3kad šiuose prispaudimuose nė vienas nebūtų išjudinamas. Juk patys žinote, kad tam esame skirti.
4Nes ir tada, kai buvome su jumis, iš anksto jums pasakėme, kad mums būtinai teks kentėti prispaudimą, ir, [kaip] žinote, [tai] ir įvyko.
5Todėl, ilgiau nebeiškęsdamas, pasiunčiau, kad sužinočiau apie jūsų tikėjimą: gundytojui gundžius jus, gal ir mūsų triūsas būtų buvęs be naudos.
6¶ Bet dabar, Timotiejui iš jūsų atėjus pas mus ir atnešus mums gerą žinią apie jūsų tikėjimą ir meilę, ir [tai], kad nuolat maloniai mus prisimenate, trokšdami pamatyti mus, kaip ir mes jus,
7mes, broliai, dėl tos priežasties buvome per jūsų tikėjimą padrąsinti visame savo [patirtame] prispaudime ir prievartoje, jums esant pagrindu [tam],
8nes dabar mes esame gyvastingi, jei jūs tvirtai stovite Viešpatyje.
9Nes kokią padėką galėtume atmokėti Dievui už jus, už visą džiaugsmą, kuriuo džiaugiamės dėl jūsų savo Dievo akivaizdoje,
10naktį ir dieną labai daug melsdamiesi, kad galėtume išvysti jūsų veidus ir taisyti jūsų tikėjimo trūkumus?
11¶ Ir jis pats (mūsų Dievas bei Tėvas ir Jėzus, mūsų Viešpats) tenukreipia tiesiai mūsų kelią pas jus.
12Bet Viešpats jus tepadaro augančius ir apstėjančius meile vienų kitiems ir visiems, kaip ir mes jums,
13kad sutvirtintų jūsų širdis nepeiktinas šventume mūsų Dievo ir Tėvo akivaizdoje, kai ateis mūsų Viešpats Jėzus Kristus su visais savo šventaisiais.