1¶ Panašiu būdu, jūs, žmonos, elkitės pavaldžiai savo vyrams, kad jeigu ir kai kurie atsisako tikėti žodžiu, jie be žodžio būtų laimėti per žmonų elgseną,
2kai jie bus stebėję baimėje [įgyvendintą] jūsų tyrą elgseną.
3Jūsų pasipuošimas tenebūna tasai išoriškas [pasipuošimas], [susidarąs] iš plaukų supynimo ir aukso sudėliojimo arba drabužių vilkėjimo,
4bet [tebūna] paslėptas širdies žmogus su nepranykstančiu [požymiu] – romia ir tylia dvasia, kuri Dievo akyse yra labai brangi.
5Juk ir kitados tokiu būdu puošdavosi šventos moterys, sudėjusios viltis į Dievą, elgdamosi pavaldžiai savo vyrams,
6kaip Abraomui pakluso Sara, vadindama jį valdovu. Jūs esate tapusios jos dukterimis, kai darote gera ir nebijote jokio įbauginimo.
7Panašiu būdu jūs, vyrai, gyvenkite kartu [su žmonomis] pagal supratimą kaip su silpnesniu – žmonos padėtį užimančiu – indu, [ir] skirkite pagarbą [joms] kaip ir būdami gyvybės malonės bendrapaveldėtojai, kad jūsų maldos nebūtų trukdomos.
8¶ Galiausiai, visi [būkite] vienminčiai, užjaučiantys vieni kitus, mylintys brolius, gailestingi, mandagūs;
9neatsilygindami blogu už bloga ar keikimu už keikimą, bet atvirkščiai, laimindami; žinodami, kad esate tam pašaukti, kad paveldėtumėte palaiminimą,
10„ Kas nori mylėti gyvenimą ir matyti gerų dienų, tepažaboja savo liežuvį nuo blogo ir savo lūpas, kad nekalbėtų klastos,
11tenusigręžia jis nuo blogo ir tedaro gera, teieško ramybės ir tesiveja ją,
12nes Viešpaties akys stebi teisiuosius, ir jo ausys nukreiptos į jų maldas; bet Viešpaties veidas yra prieš darančius bloga.“
13¶ Ir kas gi tas, kuris jums pakenks, jei būsite sekėjai to, kas gera?
14Bet jeigu ir kenčiate dėl teisumo, [esate] laimingi; bet nebijokite jų gąsdinimo nei sutrikite,
15bet savo širdyse laikykite šventu Viešpatį Dievą ir visuomet [būkite] pasiruošę paaiškinti pagrindą kiekvienam, prašančiam iš jūsų jumyse esančios vilties paaiškinimo, su romumu ir baime,
16turėdami gerą sąžinę, kad tuo atveju, kuriuo jus apkalba kaip blogadarius, jie būtų sugėdinti, kurie šmeižia jūsų gerą elgesį Kristuje.
17¶ Nes geriau kentėti už tai, kad darote gera, – jeigu tokia yra Dievo valia, – negu už tai, kad darote bloga.
18Nes ir Kristus vieną kartą kentėjo už nuodėmes, teisusis už neteisiuosius, kad jis mus atvestų pas Dievą, patyręs nužudymą kūno atžvilgiu, bet atgaivinimą Dvasia,
19kuria jis ir nuėjęs skelbė kaip šauklys kalėjime esančioms dvasioms,
20anksčiau atsisakiusioms tikėti, kai kartą Dievo didi kantrybė vis laukė Nojaus dienomis, kol buvo ruošiama arka, kurioje nedaugelis, tai yra aštuonios sielos, buvo išgelbėtos per vandenį.
21Tą [įvykį] atitinkantis vaizdinys (krikštas) ir mus dabar išgelbsti – ne kūno nešvarumų pašalinimas, bet atsakas prieš Dievą iš grynos sąžinės – per prisikėlimą Jėzaus Kristaus,
22kuris yra Dievo dešinėje, nužengęs į dangų; jam yra padaryti pavaldūs angelai ir valdžios, ir galybės.