1¶ Taigi, atmetę visokią blogybę, visokią klastą ir veidmainystes, pavyduliavimus ir visokias apkalbas,
2lyg ką tik gimę kūdikiai trokškite neklastingo žodinio pieno, kad juo augtumėte,
3jeigu tikrai paragavote, jog Viešpats [yra] maloningas.
4¶ Žengdami prie Jo, gyvojo Akmens, tiesa, žmonių atmesto, bet Dievo išrinkto, brangaus,
5ir jūs patys, kaip gyvi akmenys, esate statydinami į dvasinius namus, į šventą kunigiją, kad atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų.
6Todėl šventraštyje esamas ir [toks] turinys: ŠTAI DEDU SIONE VYRAUJANTĮ KERTINĮ AKMENĮ – RINKTINĮ, BRANGŲ; IR KAS TIKI JUO, TIKRAI NEBUS SUGĖDINTAS.
7¶ Tad jums, kurie tikite, [jis yra] brangenybė, bet atsisakiusiems tikėti, būtent TAS AKMUO, KURĮ STATYTOJAI ATMETĖ, TAPO VYRAUJANČIU KERTINIU [AKMENIU]
8ir SUKLUPIMO AKMENIU IR PARPUOLIMO UOLA. Tokie atsisakydami tikėti suklumpa ties žodžiu; tam jie ir buvo skirti.
9¶ O jūs esate išrinkta giminė, karališka kunigija, šventa tauta, įsigyta žmonių grupė, kad išgarsintumėte girtinus darbus to, kuris jus pašaukė iš tamsos į savo nuostabią šviesą.
10Seniau jūs buvote NE ŽMONIŲ GRUPĖ, bet dabar DIEVO ŽMONIŲ GRUPĖ; seniau NEBUVOTE SUSILAUKĘ GAILESTINGUMO, bet dabar ESATE SUSILAUKĘ GAILESTINGUMO.
11¶ Mylimieji, įspėdamas bei padrąsindamas raginu jus kaip gyventojus svetimšalius ir nevietinius gyventojus susilaikyti nuo kūniškų geismų, kurie kovoja prieš sielą,
12laikydami savo elgseną gerą tarp pagonių, kad tuo atveju, kuriuo jie apkalba jus kaip blogadarius, jie dėl [jūsų] gerų darbų – [juos] stebėdami – šlovintų Dievą aplankymo Dieną.
13¶ Taigi, Viešpaties labui elkitės pavaldžiai kiekvienai žmonių valdžiai: tiek karaliui, kaip vyriausiajam,
14tiek valdytojams, kaip jo pasiųstiems bausti blogadarius ir pagirti geradarius,
15nes tokia yra Dievo valia, kad gera darydami nutildytumėte kvailų žmonių nežinojimą.
16[Taip elkitės] kaip laisvieji, ne kaip tokie, kurie naudojasi laisve kaip priedanga blogiui, bet kaip Dievo tarnai.
18¶ Namų tarnai, elkitės pavaldžiai [savo] šeimininkams su visu dievobaimingumu, ne tik geriems ir saikingiems, bet ir suktiems.
19Nes tai verta padėkos, jeigu kas dėl sąžinės prieš Dievą ištveria liūdesį neteisėtai kentėdamas.
20Nes kokia garbė [jums], jeigu nusidėdami ir [dėl to] mušami ištveriate?! Bet jeigu darydami gera ir [dėl to] kentėdami ištveriate, Dievo [vertinimu] tai yra verta padėkos.
21Nes tam buvote pašaukti, kadangi ir Kristus kentėjo už mus, palikdamas mums pavyzdį, kad sektumėte jo pėdomis.
22Jis nepadarė nuodėmės, nei buvo rasta jo burnoje klastos;
23jis keikiamas neatsakė keiksmu, kentėdamas negrasino, bet patikėjo [save] tam, kuris teisia teisingai;
24jis pats savo kūne UŽNEŠĖ MŪSŲ NUODĖMES ant medžio, kad mes, mirę nuodėmėms, gyventume teisumui; JO ŽAIZDOMIS JŪS BUVOTE IŠGYDYTI.
25Nes jūs buvote kaip klaidžiojančios avys, bet esate dabar atversti į savo sielų Ganytoją ir Prižiūrintįjį.