2¶ Aš maitinau jus pienu, o ne kietu maistu, nes dar nepajėgėte [jo priimti]; bet ir dabar dar nepajėgiate,
3nes vis dar esate kūniški. Juk tais atvejais, kai tarp jūsų [yra] pavydas, nesantaika ir kurstymai maištauti, argi nesate kūniški, tai yra argi nevaikščiojate, kaip žmonėms būdinga?
5Kas tad yra Paulius ir kas Apolas? Vis dėlto tik tarnai, per kuriuos jūs įtikėjote, ir [tai] kaip Viešpats davė ir vienam ir kitam [tarnauti].
6Aš sodinau, Apolas laistė, o Dievas augino.
7Taigi nei tas, kuris sodina, yra kažkas, nei tas, kuris laisto, bet tik Dievas, kuris augina.
8O kas sodina ir kas laisto yra viena. Ir kiekvienas gaus savo atlygį pagal savo triūsą.
9Nes mes esame Dievui priklausantys bendradarbiai; jūs esate Dievui priklausanti dirva, Dievui priklausantis pastatas.
10Pagal Dievo man duotą malonę aš, kaip išmintingas kvalifikuotas statytojas, padėjau pamatą, o kitas ant jo stato. Bet tegul kiekvienas žiūrisi, kaip ant jo stato,
11nes niekas nėra pajėgus dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris padėtas, kuris yra Jėzus Kristus.
12Ir jeigu kas ant šito pamato stato [iš] aukso, sidabro, brangiųjų akmenių, medžio, šieno, šiaudų, –
13kiekvieno darbas išaiškės, nes diena jį iškels aikštėn, kadangi jis bus atskleistas ugnimi, ir ugnis ištirs, koks yra kiekvieno darbas.
14Jeigu kieno darbas, kurį jis ant jo statė, išliks, tas gaus atlygį.
15Jeigu kieno darbas sudegs, jis patirs nuostolį, bet jis pats bus išgelbėtas, tačiau taip, kaip per ugnį.
16Ar nežinote, kad esate Dievo šventykla ir Dievo Dvasia gyvena jumyse?
17Jeigu kas sugadina Dievo šventyklą, tą Dievas sugadins, nes Dievo šventykla yra šventa, ir ta [šventykla] esate jūs!
21¶ Tad niekas tenesigiria žmonėmis. Nes viskas yra jūsų,
22ar Paulius, ar Apolas, ar Kefas, ar pasaulis, ar gyvenimas, ar mirtis, ar dabartiniai dalykai, ar būsimieji dalykai – viskas yra jūsų,