1¶ Bet nenoriu, broliai, kad nežinotumėte apie [štai kokius] dvasinius [reikalus].
2Jūs žinote, kad buvote kitataučiai, nuvedami pas tuos nebylius stabus, kaip kad nuvesdavo.
3Todėl duodu jums žinoti, kad nė vienas, kalbėdamas Dievo Dvasios [valdomas], nesako: „Prakeiktas Jėzus!“ Ir [kad] nė vienas negali sakyti; „Jėzus [yra] Viešpats“, jei ne Šventosios Dvasios [valdomas].
4O esama skirtingų malonės dovanų, tačiau ta pati Dvasia;
5ir esama skirtingų tarnysčių, tačiau tas pats Viešpats;
6Ir esama skirtingų veikimų, tačiau yra tas pats Dievas, kuris viską nuveikia visuose.
7Bet kiekvienam yra duotas Dvasios pasireiškimas bendram labui.
8Antai vienam per Dvasią duodamas išminties žodis, o kitam – pažinimo žodis pagal tą pačią Dvasią,
9o kitokiam – tikėjimas ta pačia Dvasia, o kitam – gydymo dovanos ta pačia Dvasia,
12¶ Nes kaip kūnas yra vienas ir turi daug narių, ir visi to vieno kūno nariai, nors jų daug, yra vienas kūnas, taip [yra] ir Kristus.
13Nes ir mes visi vienos Dvasios [valdomi] – tiek žydai, tiek kitataučiai, tiek vergai, tiek laisvieji, – buvome pakrikštyti į vieną kūną, ir visi buvome pagirdyti iš vienos Dvasios.
25kad kūne nebūtų susiskaldymo, bet [kad] nariai vienodai rūpintųsi vieni kitais.
27O jūs esate Kristaus kūnas ir, atskirai [imant], nariai.
28Ir Dievas pastatė [į veikimo sritį] bažnyčioje štai ką: pirma – apaštalus, antra – pranašus, trečia – mokytojus; po to – stebuklus, paskui – išgydymų dovanas, patarnavimus, vadovavimus, įvairias kalbas.
31O uoliai siekite geriausiųjų dovanų. Bet vis dėlto aš jums rodau [visa] didžiai pranokstantį kelią.