1¶ Be to, broliai, nenoriu, kad jūs nežinotumėte, jog visi mūsų tėvai buvo po debesimi, ir visi perėjo per jūrą,
2ir visi buvo pakrikštyti į Mozę debesyje ir jūroje,
3ir visi valgė tą patį dvasinį maistą,
4ir visi gėrė tą patį dvasinį gėrimą; jie gi gėrė iš dvasinės Uolos, kuri sekė paskui juos, o ta Uola buvo Kristus.
10Ir nemurmėkite, kaip kai kurie iš jų murmėjo ir žuvo nuo žudytojo.
12Todėl tas, kuris tariasi stovįs, težiūri, kad negriūtų.
13Jūsų nėra pagriebęs joks kitas išmėginimas, kaip tik žmonėms įprastas. Bet ištikimas [yra] Dievas, kuris neleis jūsų mėginti labiau, negu galite [pakelti], bet kartu su išmėginimu sukurs ir išeitį, kad galėtumėte ištverti.
14Todėl, mano mylimieji, bėkite nuo stabgarbystės.
15Kalbu kaip išmintingiems; apsvarstykite patys, ką sakau.
16Laiminimo taurė, kurią laiminame, ar ji nėra bendrystė su Kristaus krauju? Duona, kurią laužome, ar ji nėra bendrystė su Kristaus kūnu?
17Nes mes, daugelis, esame viena duona, vienas kūnas, kadangi mes visi dalijamės ta viena Duona.
18Žiūrėkite į fizinį Izraelį! Αrgi tie, kurie valgo aukas, nėra aukuro bendrystės dalyviai?
19Tad ką aš sakau? Ar kad stabas yra kas nors? Arba ar kad tai, kas aukojama stabams yra kas nors?
20Priešingai [sakau]: kad tai, ką kitataučiai aukoja, aukoja velniams, o ne Dievui; bet nenoriu, kad būtumėte bendrystės dalyviai su velniais.
21Jūs negalite gerti Viešpaties taurės ir velnių taurės; jūs negalite būti Viešpaties stalo ir velnių stalo dalininkai.
22Ar kurstome, kad Viešpatį paimtų pavydas? Ar esame galingesni už jį?
23„Viskas man yra teisėta!“ Bet ne viskas naudinga! „Viskas man yra teisėta!“ Bet ne viskas statydina!
24Niekas teneieško savo, bet kiekvienas kito [gerovės].
31Taigi, ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, viską darykite Dievo šlovei.
32Neduokite progos suklupti [į nusižengimus] nei žydui, nei graikui, nei Dievo bažnyčiai,
33kaip ir aš visiems viskuo įtinku, neieškodamas savo, bet daugelio naudos, kad jie būtų išgelbėti.