4¶ nes [yra] neįmanoma, kad jaučių ir ožių kraujas pašalintų nuodėmes.
5Todėl ateidamas į pasaulį jis sako: „TU NENORĖJAI AUKOS IR ATNAŠAVIMO, – (BET MAN PARUOŠEI KŪNĄ); –
6VIENTISŲ DEGINAMŲJŲ AUKŲ IR [AUKŲ] UŽ NUODĖMĘ TU NEPAMĖGAI.
7TADA PASAKIAU: „ŠTAI ATEINU – (KNYGOS RITINYJE YRA PARAŠYTA APIE MANE) – VYKDYTI, O DIEVE, TAVO VALIĄ!
8Aukščiau pasakęs: „TU NENORĖJAI IR NEPAMĖGAI AUKOS IR ATNAŠAVIMO IR VIENTISŲ DEGINAMŲJŲ AUKŲ IR [AUKOS] UŽ NUODĖMĘ, (kurios yra aukojamos pagal įstatymą),
9paskui jis pasakė: „ŠTAI ATEINU VYKDYTI, O DIEVE, TAVO VALIĄ. Jis panaikina pirma, kad įtvirtintų antra.
10Tos valios [įvykdymu] esame padaryti šventi Jėzaus Kristaus kūno atnašavimu vieną kartą visiems laikams.
12Priešingai, jis, paaukojęs vienintelę auką už nuodėmes visai amžinybei, atsisėdo Dievo dešinėje,
13nuo to laiko laukdamas, kol jo priešai bus patiesti [būdami] suolelis jo kojoms,
14nes vienu atnašavimu jis šventinamuosius yra padaręs tobulus amžinai.
15Ir mums liudija ir Šventoji Dvasia, nes pasakius:
16„Šita [yra] sandora, kurią su jais sudarysiu po tų dienų, – sako Viešpats, – aš įdėsiu savo įstatymus į jų širdis ir į jų protus įrašysiu juos“, [tada sako:]
17„Ir jų nuodėmių bei jų įstatymo pažeidimų jokiu būdu daugiau nebeatminsiu.“
18O kur jie atleisti, ten nebėra atnašavimo už nuodėmę.
19Todėl, broliai, kadangi turime drąsą per Jėzaus kraują įeiti į švenčiausiąją
20[tuo įėjimu,] kurį jis mums pašventė ką tik paruoštu ir gyvu keliu per uždangą, tai yra [per] jo kūną,
21ir [turėdami] didį kunigą, [valdantį] Dievo namus,
22artinkimės su teisinga širdimi, su visišku tikėjimo užtikrintumu, [mūsų] širdims esant apšlakstytoms nuo blogos sąžinės ir [mūsų] kūnui nuplautam švariu vandeniu.
23[Savo] tikėjimo išpažinimą išlaikykime nesvyruojantį, nes ištikimas tas, kuris pažadėjo;
24ir žiūrėkime vieni kitų meilės ir gerų darbų smarkiam skatinimui,
25neapleisdami savo susirinkimo, kaip kai kurie yra įpratę, bet [vieni kitus] ragindami su įspėjimais, ir juo labiau, kadangi matote besiartinančią tą Dieną.
26Nes jeigu mes, gavę aiškų tiesos pažinimą, valingai nuodėmiautume, tai nebeliktų aukos už nuodėmes,
27o tik tam tikras baisus teismo laukimas ir ugningas pasipiktinimas, kuris prarys priešininkus.
28Kas nors, atmetęs Mozės įstatymą, be pasigailėjimo miršta, remiantis dviejų ar trijų liudininkų [parodymu].
29Jūsų manymu, kokios griežtesnės bausmės bus laikomas vertas tas, kuris sutrypė po kojomis Dievo Sūnų, ir palaikė nešventu sandoros kraują, kuriuo jis buvo pašventintas, ir įžeidė malonės Dvasią?!
30Nes mes pažįstame tą, kuris pasakė: Kerštas [priklauso] man, atmokėsiu pats, – sako Viešpats. Ir vėl: Viešpats teis savo tautą.
31Baisu įpulti į gyvojo Dievo rankas.
34Nes jūs ir užjautėte [mane] dėl mano pančių ir džiaugsmingai priėmėte savo turto išplėšimą, žinodami savyje, kad turite danguje geresnį ir išliekantį turtą.
35Tad nepameskite savo atviro užtikrintumo, už kurį skirtas didelis atlygis!
36Mat jums reikia ištvermės, kad, įvykdę Dievo valią, gautumėte, kas pažadėta,
37nes dar trumpas, trumpas laiko tarpelis, [ir] Ateinantysis ateis ir neužtruks.
38O teisusis tikėjimu gyvens, o jeigu kas atsitrauktų, mano siela juo nesigėrės.
39Tačiau mes esame ne iš tų, kurie atsitraukia [ir] sulaukia pražūties, bet iš tų, kurie pasitiki [ir] sulaukia sielos išgelbėjimo.