1¶ Taigi jei [esama] Kristuje kokio guodžiančio paskatinimo, jei kokios meilės paguodos, jei kokios Dvasios bendrystės, jei kokių giliaširdiškų jausmų ir apsčios užuojautos,
2[tai] visiškai pildykite mano džiaugsmą šitaip: būkite tos pačios minties, turėdami tokią pat meilę, [būdami] bendrasieliai, susikaupdami į vieną dalyką.
3[Be] jokios [minties] iš priešiško noro pirmauti ar tuščios puikybės, bet su nusižeminimu laikydami vieni kitus aukštesniais už save
4kiekvienas [iš jūsų] žiūrėkite ne savo paties, bet ir kitų naudos;
5tai yra, toks nusistatymas tebūna jumyse, kuris ir buvo Kristuje Jėzuje,
6kuris, esybe būdamas Dievas, nelaikė apiplėšimu būti lygiam su Dievu;
7vis dėlto jis save numenkino, prisiimdamas tarno esybę, pasidarydamas panašus į žmones.
8Ir iš išvaizdos atpažintas esant žmogus, jis nusižemino, pasidarydamas klusnus iki mirties, net [iki] kryžiaus mirties.
9Todėl Dievas ir labai išaukštino jį ir davė jam vardą, kuris yra aukščiau kiekvieno vardo
10tam, kad dėl Jėzaus vardo priklauptų kiekvienas kelis – esančiųjų danguje, ir esančiųjų žemėje, ir esančiųjų po žeme, –
11ir kad kiekvienas liežuvis Dievo Tėvo šlovei išpažintų, kad Jėzus Kristus [yra] Viešpats.
12¶ Taigi, mano mylimieji, kaip jūs visuomet paklusdavote, – ne tik man esant vietoj, bet dabar dar labiau man esant kitur – taip paverskite savo išgelbėjimą veiksmais su baime ir drebėjimu,
13nes Dievas yra [tas], kuris dėl geros valios įvykdo jumyse ir norėjimą ir įvykdymą.
14¶ Visa darykite be murmėjimų ir ginčų,
15kad būtumėte nepeiktini ir nesutepti, nekaltintini Dievo vaikai nedoros ir iškrypusios kartos aplinkoje, tarp kurių [žmonių] spindite kaip šviesuliai pasaulyje,
16aukštai laikydami gyvenimo žodį, kad Kristaus Dieną man būtų pagrindas džiaugtis pasiekimais, jog ne veltui bėgau ir ne veltui triūsiau.
17¶ Bet jeigu esu net išliejamas tarsi liejamoji auka ant aukos, tai yra [ant] tarnavimo, [kurį sukelia] jūsų tikėjimas, džiaugiuosi pats ir su jumis visais džiaugiuosi.
18Dėl to paties ir džiaukitės patys, taip pat džiaukitės kartu su manimi.
19¶ Vis dėlto turiu Viešpatyje Jėzuje viltį netrukus pasiųsti pas jus Timotiejų, kad ir aš pasijusčiau gerai, sužinojęs, kaip jums sekasi.
20Mat nusiteikusio, kaip aš nusiteikęs, neturiu nė vieno [kito], kuris tikrai rūpintųsi jūsų reikalais.
21Nes visi [kiti] ieško savo, ne Jėzaus Kristaus, naudos.
22Bet jūs žinote jo įrodytą būdą, kad Evangelijos labui jis tarnavo su manimi kaip vaikas su tėvu.
23Taigi, kai tik pamatysiu, kaip man seksis, turiu viltį tuojau jį pasiųsti.
24Ir esu įsitikinęs Viešpatyje, kad ir pats netrukus atvyksiu.
25¶ Bet maniau esant būtina pasiųsti pas jus Epafroditą, mano brolį, taip pat bendradarbį ir bendražygį, o pasiuntinį iš jūsų ir tarnautoją dėl mano poreikių,
26nes jis labai jūsų visų pasiilgo ir sielojosi, kadangi buvote išgirdę, kad jis susirgęs.
27Juk iš tikrųjų jis sirgo vos ne iki mirties, tačiau Dievas jo pasigailėjo, ir ne tik jo, bet ir manęs, kad neturėčiau nuliūdimo po nuliūdimo.
28Todėl kuo skubiau jį pasiunčiau, kad jį vėl pamatę džiaugtumėtės ir aš būčiau mažiau nuliūdęs.
29Tad priimkite jį Viešpatyje su visu džiaugsmu ir gerbkite tokius [žmones],
30nes dėl Kristaus darbo jis buvo atsidūręs prie mirties, statydamas pavojun savo gyvybę, kad atliktų man patarnavimą, kurio jūs negalėjote padaryti.