1¶ Paulius ir Timotiejus, Jėzaus Kristaus tarnai, visiems Filipuose esantiems šventiesiems Kristuje Jėzuje, su prižiūrinčiaisiais ir diakonais.
2Malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus.
3¶ Dėkoju savo Dievui, kada tik jus prisimenu,
4visuomet, kiekvienoje savo maldoje už jus visus išsakydamas meldimą su džiaugsmu
5dėl jūsų bendradarbiavimo Evangelijos labui nuo pirmosios dienos iki dabar,
6būdamas dėl šito tikras, kad tas, kuris pradėjo jumyse gerą darbą, [jį] užbaigs iki Jėzaus Kristaus Dienos.
7Atitinkamai, yra teisinga man tai galvoti apie jus visus, nes aš turiu savo širdyje jus, [kurie] visi, tiek man esant pančiuose, tiek ginant ir įtvirtinant Evangeliją esate drauge su manimi malonės dalininkai.
8Nes Dievas yra mano liudytojas, kaip jūsų visų labai ilgiuosi Jėzaus Kristaus giliaširdiškais jausmais.
9¶ Ir už štai ką meldžiu, kad jūsų meilė vis augtų daugiau ir daugiau tikro pažinimo srityje ir visokeriopo įžvalgumo srityje
10tam, kad laikytumėte išmėgintais ir priimtinais tuos dalykus, kurie geriausi, kad būtumėte tyri ir nesuklupę [į nusižengimus] iki Kristaus Dienos,
11būdami pripildyti teisumo vaisių, kurie [duodami] per Jėzų Kristų Dievo šlovei ir gyriui.
12¶ Bet noriu, kad jūs žinotumėte, broliai, kad dalykai, [kurie] man [atsitiko], išėjo labiau į Evangelijos plitimą
13taip, kad pasidarė aišku visoje pretorijuje ir visur kitur, kad mano pančiai [yra] dėl Kristaus.
14Be to, daugumas brolių Viešpatyje, įgiję tvirtą užtikrintumą per mano pančius, žymiai labiau drįsta be baimės kalbėti žodį.
15Iš tikrųjų kai kurie skelbia Kristų net iš pavydo ir mėgimo varžytis, bet ir kai kurie gera valia.
16Vieni gi skelbia Kristų iš priešiško noro pirmauti, ne tyromis [paskatomis], manydami prie mano pančių pridėti [dar] prispaudimo,
17bet kiti iš meilės, žinodami, kad aš esu paskirtas [į šią vietą] evangelijai ginti.
18Tai ką? Vis dėlto, visokiais būdais (ar dėl akių, ar iš tiesų) yra skelbiamas Kristus – šituo gi aš džiaugiuosi!
19¶ Nes aš žinau, kad per jūsų maldavimą ir Jėzaus Kristaus Dvasios aprūpinimą, tai man baigsis išgelbėjimu
20atitinkamai su mano ilgesingu lūkesčiu ir užtikrinta viltimi, kad niekuo nebūsiu sugėdintas, bet [kad] visapusišku drąsumu, kaip visuomet, [taip] ir dabar, Kristus bus išaukštintas mano kūne – ar [tai būtų] gyvenimu, ar mirtimi.
21Nes man gyventi – [tai] Kristus, o mirti – [tai] laimėjimas.
22Bet jei man [skirta] toliau gyventi kūne, man tai [reiškia] vaisingą darbą, ir nežinau, ką pasirinkti.
23Nes esu spaudžiamas iš abiejų pusių, turėdamas norą iškeliauti ir būti su Kristumi, [kas yra] daug geriau,
24tačiau dėl jūsų [yra] būtiniau pasilikti kūne.
25Būdamas dėl to tikras žinau, kad liksiu ir būsiu su jumis visais jūsų pažangai ir tikėjimo džiaugsmui,
26kad per mane jūsų džiaugimasis apstėtų Kristuje Jėzuje dėl mano atvykimo pas jus dar kartą.
27¶ Tiktai elkitės Kristaus Evangelijos vertu būdu, kad, ar atvykęs ir išvydęs jus, ar kitur būdamas, išgirsčiau apie jūsų reikalus, jog stovite tvirtai – vienos Dvasios [valdomi], [visi kaip] viena siela energingai dėdami pastangas kartu už Evangelijos tikėjimą
28ir niekuo [savo] priešininkų neišgąsdinami. Jiems tai yra akivaizdus pražūties ženklas, bet jums išgelbėjimo, ir šis dalykas [yra] iš Dievo,
29kadangi jums yra maloningai duota Kristaus labui ne tik juo tikėti, bet ir jo labui kentėti,
30kovodami tą pačią kovą, kurią matėte mane kovojant ir apie kurią dabar girdite mane kovojant.