1¶ Paulius, kalinys dėl Jėzaus Kristaus, ir brolis Timotiejus mylimam Filemonui, [kuris yra] ir mūsų bendradarbis,
2taip pat mylimai Apfijai bei mūsų bendražygiui Archipui, taip pat bažnyčiai tavo namuose.
3Malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus.
4¶ Visuomet dėkoju savo Dievui, minėdamas tave savo maldose,
5nes vis girdžiu [apie] tavo meilę ir visiems šventiesiems, taip pat [apie] tavo turimą tikėjimą Viešpačiu Jėzumi.
6[Meldžiuosi,] kad bendradarbiavimas, [kurį sukelia] tavo tikėjimas būtų veiksmingas tiksliu pažinimu kiekvieno gero [dalyko], kuris [yra] jumyse Kristaus Jėzaus labui.
7Juk turime daug džiaugsmo ir paguodą iš tavo meilės, nes per tave, broli, šventųjų giliaširdiški jausmai yra atgaivinti.
8¶ Todėl, ⌜nors⌝ [ir] turėdamas Kristuje laisvę įsakyti tau tai, ką pritinka [daryti],
9verčiau meilės dėlei [tavęs] maldauju, būdamas toks, koks esu: Paulius, senas [žmogus], o dabar ir kalinys dėl Jėzaus Kristaus.
10Maldauju tave už savo vaiką, kurį pagimdžiau savo pančiuose, už Onesimą,
11kuris anksčiau buvo tau nenaudingas, o dabar [ir] tau ir man naudingas.
12Jį siunčiau [tau] atgal, o jį, tai yra [tą, kuriam pats prijaučiu] giliaširdiškais jausmais, tu priimk.
13Man buvo noras jį palaikyti pas save, kad jis vietoj tavęs man patarnautų, [kol esu] pančiuose dėl Evangelijos,
14tačiau be tavo sutikimo nenorėjau nieko daryti, kad tavo geras darbas nebūtų tarsi iš prievartos, bet laisvanoriškas.
15Nes gal todėl jis buvo atskirtas [nuo tavęs] trumpam laikui, kad jį priimtum amžinai,
16jau ne kaip tarną, bet daugiau nei tarną – kaip mylimą brolį, ypač man, o juo labiau tau, [jam esant broliui] tiek kūno atžvilgiu, tiek Viešpatyje.
17Todėl jei laikai mane tokiu, kuris dirba bendram tikslui, priimk jį kaip mane.
18O jeigu jis kuo nuskriaudė tave ar yra [ką tau] skolingas, įrašyk tai į mano sąskaitą.
19Aš, Paulius, [tai] parašiau savo ranka: aš pats atmokėsiu, – kad tau nesakyčiau, jog tu dar ir save esi man skolingas.
20Taip, broli, pats norėčiau sulaukti džiuginančios naudos iš tavęs Viešpatyje: atgaivink mano giliaširdiškus jausmus Viešpatyje.
21Būdamas įsitikinęs tavo klusnumu tau parašiau, nes žinau, kad padarysi net daugiau negu tai, ką sakau.
22O tuo pačiu metu paruošk man, kur svečiuotis, nes viliuosi, kad per jūsų maldas būsiu jums „padovanotas“.
23¶ Tave sveikina Epafras, mano bendrakalinys Kristuje Jėzuje,