2„Kas jums [yra]?! Jūs pritaikote šią patarlę Izraelio šaliai, sakydami: „„Tėvai valgė rūgščių vynuogių, o vaikams dantys atšipo“?
3[Kaip] aš gyvas, „sako Viešpats DIEVAS, „jūs daugiau nepritaikysite šios patarlės Izraelyje!
4Štai visos sielos priklauso man; kaip tėvo siela, taip ir sūnaus siela priklauso man; siela, kuri nusideda, mirs.
5Bet jei žmogus yra teisus ir daro, kas teisinga ir teisu,
10Jeigu jis pagimdytų sūnų, [kuris yra] plėšikas, praliejantis kraują ir darantis ką panašaus į bet kurį iš šitų dalykų,
14ir štai [jei] jis pagimdys sūnų, kuris matys visas savo tėvo nuodėmes, kurias jis darė, ir praregėdamas, panašų dalykų ir nedarys,
15nebus nevalgęs alkuose ir nebus kėlęs akių į Izraelio namų stabus, nebus suteršęs savo artimo žmonos,
16ir nebus nė vieno engęs, nebus sulaikęs užstato ir nebus plėšęs grobio, [bet] bus savo duonos davęs alkanam ir apdengęs nuogą drabužiu,
20Tas asmuo, kuris nusideda, – turi mirti jis. Sūnus neturi kentėti už tėvo kaltę, nei tėvas neturi kentėti už sūnaus kaltę; teisiojo teisumas bus jam [vienam] įskaitytas, o nedorėlio nedorybė bus jam [vienam] įskaityta.
32Nes aš nenoriu mirštančiojo mirties, – sako Viešpats Jehova, – todėl atsigręžkite ir gyvuokite!