1¶ Todėl būkite Dievo sekėjai, kaip mylimi vaikai,
2ir vaikščiokite meilėje, kaip ir Kristus mus mylėjo ir atidavė už mus save kaip atnašą ir auką Dievui, kad [tai] būtų malonaus aromato kvapas.
3Bet paleistuvystė ir visoks netyrumas ar gobšumas tenebūna net minimi tarp jūsų, kaip pridera šventiesiems;
4nei nešvankumas, nei kvaila šneka, nei šlykštus juokavimas, kurie netinka, bet verčiau dėkojimas.
5Nes jūs žinote tai, kad joks paleistuvis, netyras [žmogus], ar godus [žmogus] (tai yra stabmeldys) jokio veldinio neturi Kristaus ir Dievo karalystėje.
6Niekas teneapgauna jūsų tuščiais žodžiais, nes dėl šitų dalykų Dievo rūstybė krinta ant neklusnumo vaikų.
7Dėl to nebūkite dalyvaujantys kartu su jais,
8nes kadaise buvote tamsa, bet dabar [esate] šviesa Viešpatyje: vaikščiokite kaip Šviesos vaikai
9– mat Dvasios vaisius [yra] visokiame gerume, ir teisume, ir tiesoje, –
10ištirdami, kas visiškai patinka Viešpačiui.
11Ir neturėkite bendrų reikalų su nevaisingais tamsos darbais, o verčiau gi įtikinkite dėl kaltumo,
12nes gėda net kalbėti apie tai, kas jų daroma slapčia.
13Bet visa tai, ką šviesa įtikina esant kaltą, darosi regima, kadangi visa, kas daro regima, yra šviesa.
14Todėl sako: „Atsibusk, kuris miegi, ir kelkis iš numirusiųjų, ir Kristus apšvies tave.“
15Todėl žiūrėkite, kaip tiksliai vaikščiojate – ne kaip neišmintingi, bet kaip išmintingi,
16išpirkdami laiko tarpsnį, nes dienos pasižymi blogumu.
17Todėl nebūkite kvaili, bet suprantantys, kokia [yra] Viešpaties valia.
18Ir nebūkite apsvaigę nuo vyno, kuriame yra pasileidimas, bet būkite pripildyti Dvasios,
19tarpusavyje kalbėdamiesi psalmėmis, gyriaus giesmėmis bei dvasinėmis giesmėmis, giedodami ir savo širdimi užtraukdami melodiją Viešpačiui,
20visada už viską mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu dėkodami tam, kuris [yra] Dievas ir Tėvas,
21elgdamiesi pavaldžiai vieni kitiems Dievo baimėje.
22Žmonos, elkitės pavaldžiai savo vyrams, kaip Viešpačiui,
23nes vyras yra žmonos galva, kaip ir Kristus [yra] bažnyčios galva; ir jis yra to kūno Išgelbėtojas.
24Todėl, kaip bažnyčia elgiasi pavaldžiai Kristui, taip ir žmonos [tesielgia pavaldžiai] savo vyrams visais atžvilgiais.
25Vyrai, mylėkite savo žmonas, kaip ir Kristus mylėjo bažnyčią, ir atidavė save už ją,
26kad, apvalęs [ją] vandens nuplovimu per Žodį, ją pašventintų,
27kad sau pristatytų ją – šlovingą bažnyčią, neturinčią dėmės nei raukšlės nei ko nors tokio, bet kad ji būtų šventa ir nepeiktina.
28Taip ir vyrai privalo mylėti savo žmonas, kaip savo pačių kūnus. Kas myli savo žmoną, myli save patį,
29nes niekas niekada nekentė savo paties kūno, bet jį maitina ir meilingai globoja, kaip ir Viešpats bažnyčią,
30nes mes esame jo kūno – jo kūno sandaros ir jo kaulų – nariai.
31DĖL ŠIOS PRIEŽASTIES VYRAS PALIKS SAVO TĖVĄ BEI MOTINĄ IR SUSIJUNGS SU SAVO ŽMONA, IR JIE ABU TAPS VIENU KŪNU.
32(Šis slėpinys yra didingas, o aš kalbu apie Kristų ir bažnyčią.)
33Vis dėlto ir jūs – būtent kiekvienas – privalote mylėti savo žmoną taip, kaip save patį; o žmona privalo skirti pagarbią baimę savo vyrui.