1¶ Taigi aš, kalinys dėl Viešpaties, raginu jus vaikščioti, kaip verta pašaukimo, kuriuo buvote pašaukti,
2su visu nuolankumu bei romumu, su didžia kantrybe, pakęsdami vienas kitą meilėje,
3stengdamiesi išlaikyti Dvasios vienybę taikos ryšiu.
4[Yra] vienas kūnas, ir viena Dvasia, – kaip ir esate pašaukti į vieną savo pašaukimo viltį –
5vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas krikštas,
6vienas Dievas ir visų Tėvas, kuris [yra] virš visų ir per visus ir visuose jumyse.
7Bet kiekvienam mūsų duota malonė pagal Kristaus dovanos mastą.
8Todėl sako: „Pakilęs į aukštybę, jis nuvedė nelaisvėn nelaisvę ir davė žmonėms dovanų.
9(O tai, „jis pakilo“, kas tai yra, jeigu ne [tai], kad jis pirma ir nužengė į žemesniąsias žemės dalis?
10Tas, kuris nužengė, yra tas pats, kuris ir pakilo daug aukščiau visų dangų, kad visa pripildytų.)
11Ir jis iš tikrųjų davė kai kuriuos [kaip] apaštalus ir kai kuriuos [kaip] pranašus ir kai kuriuos [kaip] evangelistus ir kai kuriuos [kaip] pastorius bei mokytojus
12tam, kad šventieji būtų visiškai parengti tarnavimo darbui, Kristaus kūno statydinimui,
13iki visi ateisime į tikėjimo vienybę, tai yra, Dievo Sūnaus išsamaus pažinimo [vienybę], į tobulo žmogaus [statusą], į Kristaus pilno subrendimo mastą,
14kad nebebūtume maži vaikai, bangų blaškomi ir visokio mokslo vėjo šen ir ten nešiojami per žmonių apgavystę, per gudrybę, jiems turint kėslą klastingai suklaidinti;
15bet [kad], pritaikydami tiesą su meile, visais atžvilgiais augtume [į panašumą] į jį, kuris yra galva – Kristus,
16iš kurio visas kūnas, tiksliai sujungiamas ir sunarinamas tuo, ką aprūpina kiekvienas [jį] palaikantis sunėrimas, vykdo kūno augimą, atitinkantį kiekvienos atskiros dalies veikimą pagal saiką, tam, kad save statydintų meilėje.
17Todėl tai sakau ir liudiju Viešpatyje, kad jūs nuo šiol nebevaikščiotumėte kaip ir likusieji kitataučiai vaikščioja – pagal savo proto tuštybę,
18būdami aptemdyto proto, būdami atskirti nuo Dievo gyvybės dėl juose esančio nežinojimo, dėl jų širdies užkietėjimo;
19kurie, surambėję, atsidavė palaidumui, kad geidžiai atliktų visokį nešvarų darbą.
20Bet jūs suvokėte Kristų ne šitaip –
21jeigu iš tikrųjų jį girdėjote ir pagal tai, kad tiesa yra Jėzuje, jame buvote išmokyti
22nusivilkti ankstesnę elgseną atitinkantį „senąjį žmogų“, kuris gadinamas pagal apgaulingus geismus,
23ir būti atnaujinami savo proto dvasioje,
24ir apsivilkti „nauju žmogumi“, sukurtu teisume ir tikrame šventume taip, kad atitinka Dievą.
25Todėl, atmesdami melą, kalbėkite tiesą kiekvienas su savo artimu, nes esame vieni kitų nariai.
26PYKITE IR NENUSIDĖKITE: tenenusileidžia saulė ant jūsų pasipiktinimo,
27nei duokite vietos velniui.
28Kas vagia, tegul nebevagia, bet verčiau tegul triūsia, dirbdamas [savo] rankomis padorų darbą, kad turėtų [kuo] dalytis su stokojančiu.
29Jokia sugedusi kalba teneišeina iš jūsų burnos, bet tik kas gera reikiamam statydinimui, kad duotų malonę klausytojams.
30Ir neliūdinkite Šventosios Dievo Dvasios, kuria buvote užantspauduoti išpirkimo dienai.
31Visa kartybė, ir įtūžis, ir rūstybė, ir rėkavimas, ir piktžodžiavimas su visa bloga valia tebūna pašalinti nuo jūsų;
32verčiau būkite vieni kitiems maloningi, minkštaširdiški, atleisdami vieni kitiems, lygiai kaip ir Dievas dėl Kristaus jums atleido.