1¶ Po tų dalykų aš pažiūrėjau, ir štai atvertos durys danguje! Ir pirmasis balsas, kurį išgirdau, [buvo] tarsi trimito, kalbančio su manimi, kuris tarė: „Ateik aukštyn į čia, ir aš tau parodysiu tuos [dalykus], kurie turi įvykti po šių dalykų.“
2Ir tuoj pat aš buvau Dvasioje, ir štai danguje stovėjo sostas, o soste – Sėdintysis.
3O iš išvaizdos Sėdintysis buvo panašus į jaspio akmenį – taip pat [į] sardžių, – ir aplink sostą [buvo] vaivorykštė, iš išvaizdos panaši į smaragdą.
4O aplink sostą [buvo] dvidešimt keturi sostai, ir tuose sostuose mačiau sėdinčius dvidešimt keturis vyresniuosius, apsivilkusius baltais drabužiais, ir jie ant savo galvų turėjo aukso vainikus.
5Ir iš to sosto išėjo žaibai ir griaustiniai ir dundesiai, o priešais sostą [buvo] septyni atviros ugnies žibintai, kurie yra septynios Dievo Dvasios.
6Ir priešais sostą [buvo] stiklo jūra, panaši į krištolą, o sosto [erdvės] viduryje ir aplink sostą [buvo] keturi gyvi padarai, pilni akių iš priekio ir iš užpakalio.
7Ir pirmasis gyvas padaras [buvo] panašus į liūtą, ir antrasis gyvas padaras panašus į veršį, ir trečiasis gyvas padaras turėjo veidą kaip kad [turi] žmogus, ir ketvirtasis gyvas padaras [buvo] panašus į skrendantį erelį.
8¶ Ir keturi gyvi padarai – kiekvienas atskirai – turėjo po šešis sparnus; [padarai buvo] pilni akių aplinkui ir viduje, taip pat dieną ir naktį neturi poilsio, sakydami: „Šventas, šventas, šventas Viešpats Dievas Visavaldis, kuris buvo, ir kuris yra, ir kuris ateina.“
9Ir kada tik tie gyvi padarai suteikia šlovę ir pagarbą ir padėką Sėdinčiajam soste, Gyvajam per amžių amžius,
10dvidešimt keturi vyresnieji parpuola prieš Sėdintįjį soste ir garbina Gyvąjį per amžių amžius, ir meta savo vainikus prieš sostą, sakydami:
11„Vertas esi, o Viešpatie, priimti šlovę ir pagarbą ir galybę, nes tu visatą sukūrei, ir dėl tavo valios ji yra ir buvo sukurta.“