1¶ Ir danguje pasirodė didelis antgamtinis ženklas: moteris, apsisiautusi saule, ir mėnulis po jos kojomis, ir ant jos galvos – dvylikos žvaigždžių vainikas;
2o ji, būdama nėščia, šaukė, kentėdama gimdymo skausmus bei kankindamasi, kad pagimdytų.
3Ir pasirodė kitas antgamtinis ženklas danguje: ir štai didelis raudonas slibinas, turintis septynias galvas ir dešimt ragų, ir ant jo galvų [buvo] septynios karūnos.
4Ir jo uodega nušlavė trečdalį dangaus žvaigždžių ir numetė jas į žemę. Ir slibinas stovėjo prieš gimdysiančią moterį, kad, kai tik ji bus pagimdžiusi, prarytų jos vaiką.
5Ir ji pagimdė vyriškos lyties vaiką, kuris valdysiąs visas tautas geležine lazda. Ir jos vaikas buvo paimtas pas Dievą, tai yra [į] jo sostą.
10Ir girdėjau danguje garsų balsą, sakantį: „Dabar atėjo mūsų Dievo išgelbėjimas ir galybė ir karalystė ir jo Kristaus valdžia, nes žemyn numestas mūsų brolių kaltintojas, kuris dieną ir naktį kaltina juos prieš mūsų Dievą.
11Ir jie nugalėjo jį Avinėlio krauju ir savo liudijimo žodžiu, ir jie nemylėjo savo gyvybių, net iki mirties.