1¶ Jėzaus Kristaus Apreiškimas, kurį Dievas jam davė, kad jis parodytų savo tarnams tuos dalykus, kurie netrukus turi įvykti. Ir per savo angelą jis pasiuntė ir [tai] paaiškino savo tarnui Jonui,
2kuris paliudijo Dievo žodį ir Jėzaus Kristaus liudijimą, visus dalykus, kuriuos tik ir buvo matęs.
3Palaimintas tas, kuris skaito, ir tie, kurie klausosi šios pranašystės žodžių ir laikosi to, kas joje parašyta, nes metas arti.
4¶ Jonas septynioms bažnyčioms, kurios Azijoje. Malonė jums ir ramybė nuo to, kuris yra ir kuris buvo ir kuris ateina; taip pat nuo septynių Dvasių, kurios yra priešais jo sostą;
5taip pat nuo Jėzaus Kristaus, [kuris yra] ištikimasis liudytojas, mirusiųjų pirmagimis ir žemės karalių valdovas. Tam, kuris mus mylėjo ir nuplovė mus nuo mūsų nuodėmių savo krauju,
6ir padarė mus karaliais ir kunigais savo Dievui ir Tėvui, – jam šlovė ir galybė per amžių amžius! Amen.
7Štai jis ateina su debesimis, ir išvys jį kiekviena akis, net tie patys, kurie jį perdūrė; ir dėl jo aimanuos visos žemės giminės. Taip, Amen!
8¶ ‹„Aš esu Alfa ir Omega, Pradžia ir Pabaiga“›, – sako Viešpats, kuris yra ir kuris buvo ir kuris ateina, Visavaldis.
9¶ Aš, Jonas, [kuris esu] ir jūsų brolis ir draugas dalininkas prispaudime bei Jėzaus Kristaus karalystėje ir ištvermėje, buvau saloje, kuri vadinama Patmu, dėl Dievo žodžio ir dėl Jėzaus Kristaus liudijimo.
10Buvau Dvasios [valdomas] viešpatadienį ir išgirdau sau už nugaros skardų balsą, lyg trimito,
11sakantį: ‹„Aš esu Alfa ir Omega, Pirmasis ir Paskutinysis“› ir: ‹„Ką matai, surašyk į ›‹knygą ir pasiųsk tai septynioms bažnyčioms, kurios yra Azijoje: į Efezą, ir į Smirną, ir į Pergamą, ir į Tiatyrus, ir į Sardus, ir į Filadelfiją, ir į Laodikėją.“›
12Ir atsigręžiau pažiūrėti balso, kuris kalbėjo su manimi, o atsigręžęs pamačiau septynis auksinius žibintuvus,
13ir septynių žibintuvų viduryje [vieną], panašų į Žmogaus Sūnų, apsivilkusį pėdas siekiančiu drabužiu ir apsijuosusį per krūtinę auksine juosta.
14Jo galva ir plaukai [buvo] balti kaip balta vilna, tarsi sniegas, o jo akys – kaip ugnies liepsna,
15ir jo kojos [buvo] panašios į skaistvarį, tarsi jos žėrėtų krosnyje, o jo balsas – kaip daugelio vandenų šniokštimas;
16ir savo dešinėje rankoje [jis] laikė septynias žvaigždes, ir iš jo burnos išėjo aštrus dviašmenis kalavijas, o jo veidas [buvo] tarsi saulė, [kuri] šviečia savo stiprumu.
17¶ Ir kai jį pamačiau, puoliau jam po kojų kaip negyvas. Ir jis uždėjo ant manęs savo dešinę ranką, sakydamas man: ‹„Nebijok! Aš esu Pirmasis ir Paskutinysis,›
18‹tai yra Gyvasis! Ir ›‹buvau miręs, ir štai esu gyvas per amžių amžius! Amen! Ιr turiu pragaro bei mirties raktus.›
19‹Užrašyk tuos dalykus, kurious matei, ir tuos dalykus, kurie yra, ir tuos būsimus dalykus, kurie įvyks po šitų dalykų.›
20‹Septynių žvaigždžių, kurias matei mano dešinėje rankoje, ir septynių auksinių žibintuvų slėpinys: septynios žvaigždės yra septynių bažnyčių angelai, o septyni žibintuvai, kuriuos matei, yra septynios bažnyčios.“›