8¶ Kodėl jums atrodo neįtikėtina, kad Dievas prikelia numirusius?
18atverti jiems akis ir atgręžti [juos] nuo tamsybės į šviesą ir [nuo] Šėtono valdžios į Dievą, kad jie gautų nuodėmių atleidimą ir paveldą tarp pašventintųjų per tikėjimą manimi.
19Todėl, o karaliau Agripa, nebuvau neklusnus dangiškajam regėjimui,
20bet pirmiausiai tiems Damaske, taip pat Jeruzalėje bei po visą Judėjos kraštą, taip pat nežydams pranešdavau, kad jie turi atgailauti ir atsiversti į Dievą darydami atgailą atitinkančius darbus.
22Taigi gavęs pagalbos iš Dievo, aš iki šios dienos tebestoviu liudydamas ir mažam, ir dideliam, nesakydamas nieko kito, kaip tik tai, ką pranašai ir Mozė kalbėjo įvyksiant,
24Ir jam besakant šiuos dalykus ginant save, Festas tarė garsiu balsu: „Pauliau, tu iš proto kraustaisi! Didelis raštas veda tave iš proto!“
25Bet jis sako: „Aš nesikraustau iš proto, prakilnusis Festai, bet kalbu tiesos ir sveiko proto žodžius.
26Nes [yra] informuotas apie tuos dalykus karalius, kuriam aš drąsiai ir kalbu. Mat esu įsitikinęs, kad niekas iš tų dalykų nėra jo nepastebėtas, juoba [kad] tai dėjosi ne [kur nors] užkampyje.
27Karaliau Agripa, ar tu tiki pranašais? Žinau, kad tu tiki.“
28Tada Agripa tarė Pauliui: „Tu mane beveik įtikini tapti kristianu.