1¶ Ir jis atvyko į Derbę ir Listrą, o štai tam tikras mokytinis buvo tenai, vardu Timotiejus, – (tam tikros tikinčios žydės sūnus, bet tėvas [buvo] graikas), –
2apie kurį gerai atsiliepė broliai Listroje ir Ikonijuje.
3Paulius norėjo, kad jis išvyktų su juo. Tad paėmęs jis apipjaustė jį dėl tose vietose esančių žydų, nes jie visi žinojo jo tėvą esant graiką.
4Ir keliaudami per miestus, jie perdavė jiems laikytis įsakų, [kuriuos] leido apaštalai ir vyresnieji Jeruzalėje.
5Todėl gi bažnyčios buvo stiprinamos tikėjimo atžvilgiu ir kasdien augo skaičiumi.
6Ir perėję Frigiją, taip pat Galatijos kraštą, [ir] Šventajai Dvasiai uždraudus jiems kalbėti žodį Azijoje,
7po to atėję į Myziją, jie mėgino eiti į Bitiniją, bet Dvasia jiems neleido.
8Ir praėję pro Myziją, jie nusileido į Troadą.
9Ir naktį Pauliui pasirodė regėjimas: tam tikras vyras iš Makedonijos stovėjo ir jį maldavo, sakydamas: „Pereik į Makedoniją ir padėk mums!“
10Ir po to, kai jis pamatė regėjimą, tuojau siekėme vykti į Makedoniją, susidarydami išvadą, kad Viešpats pašaukė mus skelbti jiems evangeliją.
11Todėl išplaukę iš Troados, leidomės tiesiu kursu į Samotrakę, o rytojaus [dieną] į Neapolį,
12o iš ten į Filipus, kuris yra pagrindinis tos Makedonijos srities miestas, [taip pat] kolonija. O šiame mieste išbuvome kelias dienas.
30ir išvedęs juos laukan, jis paklausė: „Gerbiamieji, ką turiu daryti, kad būčiau išgelbėtas?“
31Ir jie tarė: „Tikėk Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir būsi išgelbėtas – tu ir tavo šeimyna!“
32Ir jie kalbėjo Viešpaties žodį jam ir visiems, esantiems jo namuose.
33Ir tą pačią nakties valandą juos pasiėmęs, jis nuplovė [jų] kirčių [žaizdas] ir tuojau buvo pakrikštytas – jis pats ir visi jo saviškiai.
34Ir nusivedęs juos į savo namus, jis padengė [jiems] stalą ir džiūgavo, pasitikėjęs Dievu kartu su visais savo namiškiais.