1¶ Ir apaštalai ir broliai, kurie buvo Judėjoje, išgirdo, kad ir kitataučiai priėmė Dievo žodį.
16Tada prisiminiau Viešpaties žodį, kaip jis sakydavo: ‹‚Jonas, ›‹žinoma, vandeniu krikštijo, bet jūs būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia.‘›
18Ir tai išgirdę, jie nutilo ir šlovino Dievą, sakydami: „Tad ir nežydams Dievas suteikė atgailą, kad gyventų.“
19¶ Tie gi, kurie buvo išsklaidyti [į išeiviją] dėl persekiojimo, kilusio dėl Stepono, nukeliavo iki Finikijos ir Kipro ir Antiochijos, skelbdami žodį niekam kitam, o vien tik žydams.
21Ir Viešpaties ranka buvo su jais, ir didelis skaičius įtikėjo ir atsivertė į Viešpatį.
23Atvykęs ir pamatęs Dievo malonę, jis apsidžiaugė ir ragino juos visus, kad ryžtinga širdimi jie liktų [atsidavę] Viešpačiui.