7¶ Ir kai pasišalino angelas, kuris kalbėjo Kornelijui, šis pašaukė du savo besitarnaunčius namiškius ir pamaldų kareivį iš tų, kurie uoliai atsiduodavo jo patarnavimui,
28Ir jis tarė jiems: „Jūs žinote, kaip [stipriai] žydui yra įstatymu uždrausta turėti artimų reikalų su svetimtaučiu arba svečiuotis pas jį. Bet Dievas man parodė, kad jokio žmogaus neturiu vadinti suteptu ar [apeigine prasme] netyru.
34¶ Tada atvėręs burną Petras tarė: „Iš tiesų matau, kad Dievas nėra šališkas,
40Jį Dievas prikėlė trečiąją dieną ir padarė taip, kad jis pasidarė atvirai matomas –
41ne visiems žmonėms, bet Dievo iš anksto parinktiems liudytojams – [būtent] mums, kurie su juo valgėme ir gėrėme, jam prisikėlus iš numirusių.
42Ir jis mums įsakė skelbti žmonėms ir uoliai liudyti, kad būtent jis yra Dievo paskirtasis gyvųjų ir mirusiųjų teisėjas.
43Apie jį visi pranašai liudija, [kad] kiekvienas, kuris juo pasitiki, jo vardu gauna nuodėmių atleidimą.
44Petrui dar tebetariant šiuos žodžius, Šventoji Dvasia nužengė ant visų, kurie klausėsi žodžio.